apkūtoti

1 ×apkū́toti tr. storai aprengti, aptūloti: Apkūtok tu tą vaiką, ba sušals Alv. | refl.: Nemenkai apsikū́tojau, bet šaltis vis tiek perėmė Mrk. Na ir apsikū́tojai, kad ir žiemos vartuose nesušaltai Rdm. Tu, žiūrėk, gerai apsikū́tok kailiniais, kad nesušaltai Ūd. \ kūtoti; apkūtoti